Vilniuje atidaryta paroda kviečia „susipažinti“ su kūriniais kaip pasimatyme ir ieškoti dialogo, kai visuomenė vis labiau svetimėja.
Vilniuje „greitųjų pasimatymų“ logika persikelia į parodų salę: vietoje įprastų pažinčių kviečiama užmegzti ryšį su menu.
Šiuolaikinio meno centre atidaryta paroda „Superklijai, arba Sukurti draugą“ pristato daugiau kaip šimtą Lietuvos ir užsienio menininkų kūrinių. Pats pavadinimas siūlo žiūrovui mąstyti apie draugystę kaip procesą, kuriam reikia pastangų ir kuri gimsta ne iš karto, o ieškant.
„Čia yra tokia greitųjų pasimatymų paroda“, – mintį, kad vieno kūrinio gali nepakakti, Misryoum perteikia kaip parodos sumanymą: žiūrovas tarsi nuosekliai „susipažįsta“ su skirtingais darbais, tikėdamasis, kad kažkas atsilieps stipriau.. Šioje logikoje slypi ir platesnė idėja apie dialogą: ne tik žiūrėti, bet ir įsiklausyti į tai, ką kūrinys sako žmogui.
Paroda draugystės temą nagrinėja fone, kur visuomenėje daugėja susipriešinimo ir susvetimėjimo. Kūrėjai kviečia ieškoti bendrystės formų, kurios padėtų įprasminti ryšį ne per atstumą, o per artumą.
Daugiausia eksponuojami figūratyvūs darbai. Misryoum pažymi, kad ši kryptis parodoje veikia kaip aiški nuoroda į žmogaus kūną ir jo atmintį: kūriniai čia pristatomi taip, kad žiūrovas norėtų prie jų prieiti ne tik akimis, bet ir jausmu.
Šiuo siekiu vadovaujasi ir skulptūriniai sprendimai. Kuratoriai bei kūrėjai akcentuoja patyrimą „kūnas į kūną“: menas tampa tarsi erdve, kurioje ryšys užsimezga lėčiau, tačiau giliau.
Vienas ryškesnių pavyzdžių – kūrinys „Erosas prieš Kupidoną“. Parodoje pristatomas menininkas iš Paryžiaus mitologinius pasakojimus apie meilę, santykius ir praradimą naudoja kaip atspirties tašką kalbėti apie tai, kaip laikui bėgant keičiasi patirtys ir vertybės.
Kitur parodoje dėmesys nukrypsta į žmogaus ir pasaulio trapumą. Misryoum primena, kad karo ir technologijų kontekstas čia nėra fonas dėl dekoracijos: jis padeda pamatyti, kodėl empatijai reikia patirties ir kodėl gebėjimas užjausti dažnai ateina per išgyvenimą.
Ši paroda svarbi ir žiūrovui, nes ji leidžia draugystę matyti ne kaip iš anksto duotą jausmą, o kaip pasirinkimą, kuriam reikia klausytis, lyginti ir bandyti iš naujo. Tokiame pasakojime menas tampa tarpininku tarp žmogaus ir to, ką jis gali iš tikrųjų priimti.
Paroda „Superklijai, arba Sukurti draugą“ Šiuolaikinio meno centre veiks iki rugsėjo pradžios, o kūrinių gausa sudaro progą grįžti kelis kartus ir kiekvieną apsilankymą traktuoti kaip naują pažintį.