Prezidento patarėjas sako, kad bus tariamasi su sveikatos ministre ir Seimo vadove. Planuojama įstatymo pataisa dėl „bazinio krepšelio“, padėsiančio išlaikyti skyrius rajonų ligoninėse.
Prezidento kryptis aiškėja: Gitanas Nausėda sieks, kad rajonų ligoninėse nenutrūktų būtinos paslaugos, o finansavimo logika būtų pritaikyta mažesniems srautams. Tam, anot jo aplinkos, gali būti siūloma įstatymo pataisa.
Regionuose uždaromos ligoninės tampa ne tik sveikatos sistemos, bet ir kasdienio gyvenimo klausimu.. Prezidentas akcentuoja, kad šeimos dėl paslaugų atokumo dažniau renkasi gyventi didesniuose miestuose, o tai mažina miestelių gyvybingumą.. Ši problema, kaip pabrėžia prezidento patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais, tvirtai įvardijama kaip rizika, kurią reikia spręsti koordinuotai.
Artimiausiu metu numatomi susitikimai su sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Lina Šukyte-Korsake.. Planuojama ne tik aptarti dabartinę padėtį, bet ir pateikti sprendimą, kuris leistų rajoninėms gydymo įstaigoms išsilaikyti tada, kai pacientų srautai būna mažesni.. Pasak prezidento atstovo, būtent tokiose situacijose galėtų veikti vadinamasis „bazinio krepšelio“ principas.
Idėja paprasta: tam tikriems skyriams, pavyzdžiui, pediatrijai, reikėtų finansavimo „dugno“, kad jie galėtų išlikti net jei konkrečiu metu pacientų mažiau.. Šiuo požiūriu dėmesys perkeliamas nuo vien tik epizodiškai surenkamų apimčių prie stabilesnio pajėgumų palaikymo.. Kitaip tariant, sistema turėtų atsižvelgti į tai, kad regionuose paslaugos reikalingos ne todėl, kad visada daug pacientų, o todėl, kad žmogus turi turėti kur kreiptis.
Šiandien gydymo įstaigų sprendimai dažnai priklauso nuo to, kaip konkuruojama dėl apmokamų paslaugų apimčių ir ar įstaiga pati gali padengti išlaidas.. Tačiau tokia logika turi šalutinį efektą: mažesnėse vietovėse paslaugų paklausa gali būti mažesnė, o tai didina riziką, kad skyrius bus uždaromas.. „Bazinio krepšelio“ mechanizmas turėtų veikti kaip stabilizatorius ir sumažinti baimę, kad vien laikina situacija nulems ilgalaikį pajėgumų praradimą.
Svarbi dalis argumentacijos siejama ir su finansavimo perspektyva.. Anot prezidento patarėjo, gydymo įstaigų išsaugojimą regionuose leistų augantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansavimas.. Tai reiškia, kad pataisa nebūtų tik politinis pažadas, o turėtų atsiremti į konkretesnį ekonominį pagrindą, leidžiantį planuoti paslaugų tęstinumą.
Žmonių požiūriu, klausimas yra labai praktiškas: kuo toliau nuo didesnių centrų, tuo brangiau ir sudėtingiau fiziškai pasiekti pagalbą.. Kai šeima turi pediatrijos ar kito būtino skyriaus galimybę, sumažėja rizika, kad pagalba bus atidėta dėl atstumo.. O kai skyrius išnyksta, neišvengiamai auga kelionių poreikis, kyla papildomas stresas, ypač tais atvejais, kai kalbama apie vaikus ar chroniškų būklių priežiūrą.
Ši iniciatyva taip pat primena platesnę tendenciją, su kuria susiduria daugelis šalių: demografija ir urbanizacija keičia paslaugų poreikius, o sveikatos sistema privalo rasti pusiausvyrą tarp efektyvumo ir prieinamumo.. Regionams tai reiškia, kad neužtenka vien tik „išlaidų optimizavimo“ kriterijų – būtina turėti kriterijus, kurie saugo bazinį paslaugų tinklą.
Jeigu „bazinį krepšelį rajonams“ pavyktų įtvirtinti įstatymo pataisa, tai galėtų tapti aiškiu signalu regioninėms ligoninėms: jos galėtų planuoti personalą ir paslaugų organizavimą ilgesniam laikui, o ne spręsti kasmetinius ar net trumpalaikius svyravimus.. Tolesni sprendimai priklausys nuo to, kaip Seime bus suderintos detalės, kokios paslaugos pateks į šią sistemą ir kaip bus vertinama, ar skyriams iš tikrųjų reikia „dugno“ finansavimo.