JAV ketina iš Vokietijos išvesti 5 tūkst. karių. Pirmiausia sprendimas siejamas su Gynybos departamento vertinimu ir regiono poreikiais.
JAV žingsnis dėl karių dislokavimo Europoje vėl pakurstė diskusijas: pranešama, kad iš Vokietijos planuojama išvesti 5 tūkst. karių.
Anot Misryoum, Pentagono atstovas patvirtino, kad šis karių išvedimas turėtų būti baigtas per artimiausius 6–12 mėnesių. Sprendimas siejamas su Gynybos departamento pajėgų dislokavimo Europoje vertinimu, taip pat regiono poreikiais ir situacija vietoje.
Svarbu tai, kad toks laipsniškas planavimas paprastai reiškia ir tolesnį pajėgumų perskirstymą, o ne vien tik skaičių sumažinimą.
Po šių pranešimų platesnė politinė įtampa vėl išryškėjo viešuose pareiškimuose. Misryoum primena, kad Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kritikavo tai, kaip JAV valdžia esą tvarkosi dėl politikos regione, o šie pasisakymai vėliau išprovokavo atsakomuosius JAV prezidento komentarus.
Pasak Misryoum, JAV prezidentas pareiškė, kad Vokietijos vadovas nežino, apie ką kalba, ir kartu užsiminė apie svarstomą karių skaičiaus mažinimo galimybę Vokietijoje.. Tokia retorika rodo, kad net ir techniniai sprendimai kariuomenės dislokavimo klausimais greitai tampa politinės komunikacijos dalimi.
Šiuo atveju ginčai svarbūs ne vien dėl žodžių, nes jie formuoja, kaip partnerės supranta, ko galima tikėtis ateityje.
Misryoum nurodo, kad šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių maždaug 39 tūkst. yra Vokietijoje. Dėl rotacijų, pratybų ir kitų priežasčių bendras skaičius nuolat kinta.
Dešimtmečius Europoje veikia dešimtys didelių JAV bazių, kurios atlieka plačias funkcijas: nuo pajėgų ir ginkluotės dislokavimo iki logistikos bei sužeistų karių gydymo. Taip pat iš šių vietų valdomi įvairūs pajėgumai, įskaitant orlaivius ir dronus.
Misryoum atkreipia dėmesį, kad Vokietijoje veikia JAV Europos vadavietė (EUCOM) Štutgarte ir Ramšteino oro bazė vakariniame Reino krašte-Pfalce, kur yra ir JAV oro pajėgų centras. JAV turi ir kitų svarbių bazių Italijoje bei Jungtinėje Karalystėje.
Galiausiai, Misryoum primena, jog 2025 m.. pabaigoje priimtas saugumo mechanizmas numato, kad Europos vadavietės atsakomybės zonoje nuolat dislokuotų pajėgų skaičius ilgiau nei 45 dienas neturi būti mažesnis nei 76 tūkst.. karių.. Tai reiškia, kad bet kokie tolesni mažinimai būtų susieti su papildomais atskaitomybės reikalavimais.
Toks kontekstas parodo, kad sprendimai dėl karių skaičiaus veikia ne tik vietinį dislokavimą, bet ir platesnį planavimo, atsakomybės bei sąjungininkų lūkesčių lauką.