Lenkijos premjeras perspėjo, kad vidiniai nesutarimai NATO kelia didesnį pavojų nei išorinės grėsmės, reaguodamas į JAV planus mažinti karių skaičių Vokietijoje.
Lenkijos premjeras atvirai išreiškė susirūpinimą dėl gilėjančio NATO susiskaldymo, pavadindamas tai didžiausia grėsme visai transatlantinei bendruomenei.
Šis nerimas kilo po to, kai Pentagonas oficialiai paskelbė apie planus per ateinančius metus Vokietijoje sumažinti dislokuotų amerikiečių karių skaičių 5 tūkstančiais. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad sąjungininkės privalo dėti maksimalias pastangas, jog būtų pakeista ši pavojinga tendencija.
Šis pareiškimas rodo, jog politinė įtampa tarp svarbių Vakarų partnerių gali tiesiogiai silpninti kolektyvinio saugumo architektūrą, nepaisant išorinių geopolitinių iššūkių.
Savo ruožtu NATO atstovė spaudai Allison Hart informavo, kad Aljanso vadovybė šiuo metu aktyviai konsultuojasi su Vašingtonu, siekdama išsiaiškinti tikruosius šio sprendimo motyvus bei galimas pasekmes regiono saugumui.
Situaciją dar labiau aštrina tai, jog karių skaičiaus mažinimas siejamas su asmenine dinamika tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo. Teigiama, kad trintis atsirado po kanclerio pastabų, kuriose buvo kritiškai vertinamas Vašingtono vaidmuo derybose su Iranu.
Kol kas nėra aišku, ar šis sprendimas tėra trumpalaikė politinė reakcija, ar ilgalaikės JAV karinės strategijos pokyčių dalis, galinti paveikti visą Europos saugumo pusiausvyrą.
Tokio pobūdžio vieši nesutarimai tarp sąjungininkių ne tik apsunkina bendrą gynybos planavimą, bet ir siunčia dviprasmišką žinutę kitiems globaliems veikėjams, stebintiems Vakarų vienybę.
Šie diplomatiniai nesutarimai primena, kad NATO stabilumas priklauso ne tik nuo techninio pasirengimo, bet ir nuo politinės valios išlaikyti vieningą frontą net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis.