Naujas „Misryoum“ apžvelgtas tyrimas rodo, kad pakankamas vitamino D kiekis organizme gali būti susijęs su mažesniu Alzheimerio ligai būdingų Tau baltymų kiekiu smegenyse.
Naujas tyrimas rodo, kad didesnis vitamino D kiekis organizme gali būti susijęs su mažesniu tam tikro baltymo – Tau – kiekiu smegenyse. Šis baltymas laikomas vienu pagrindinių Alzheimerio ligos veiksnių, skelbia „Misryoum“ duomenys.
Pasak tyrimo autoriaus Martino Davido Mulligano iš Golvėjaus universiteto Airijoje, rezultatai leidžia manyti, kad didesnis vitamino D kiekis vidutiniame amžiuje gali turėti apsauginį poveikį.. Tai gali padėti sumažinti Tau baltymo sankaupų susidarymą smegenyse ateityje.. Jis pabrėžia, kad žemas vitamino D lygis gali būti rizikos veiksnys, kurį galima koreguoti siekiant sumažinti demencijos tikimybę.. Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kurį organizmas gamina veikiamas saulės spindulių.. Nors daugeliui žmonių pakanka buvimo saulėje, tamsesniais metų mėnesiais jo galima gauti su maisto papildais ar tam tikrais produktais.. Šis vitaminas svarbus ne tik kaulų, dantų ir raumenų sveikatai – jis taip pat gali prisidėti prie uždegiminių procesų mažinimo, imuninės sistemos stiprinimo ir gliukozės kiekio reguliavimo.
Ką parodė išsamus mokslinis tyrimas?
Tyrime, paskelbtame žurnale „Neurology Open Access“, dalyvavo 793 žmonės, nesergantys demencija.. Tyrimo pradžioje jų vidutinis amžius buvo apie 39 metus.. Mokslininkai kraujo tyrimais nustatė vitamino D kiekį organizme: daugiau nei 30 ng/ml buvo laikoma aukštu lygiu, mažiau – žemu.. Paaiškėjo, kad apie 34 proc.. dalyvių turėjo mažą vitamino D kiekį, o tik 5 proc.. vartojo papildus.. Po vidutiniškai 16 metų dalyviams buvo atlikti smegenų tyrimai, siekiant įvertinti Tau ir beta amiloido baltymų kiekį, kurie tiesiogiai siejami su Alzheimerio ligos vystymusi.. Įvertinus kitus veiksnius, tokius kaip amžius, lytis ir depresijos rizika, nustatyta, kad didesnis vitamino D kiekis buvo susijęs su mažesniu TAU baltymo kiekiu.. Tačiau ryšio tarp vitamino D ir beta amiloido nenustatyta, kas leidžia spėti, jog šie procesai smegenyse gali būti skirtingo pobūdžio.
Prevencijos svarba ir realybė
Svarbu suprasti, kad tyrimo rezultatus verta vertinti atsargiai.. Vienas iš pagrindinių trūkumų – vitamino D kiekis buvo matuotas tik vieną kartą tyrimo pradžioje, todėl nėra aišku, kaip jis keitėsi per 16 metų.. Be to, aukštesnis vitamino D lygis gali būti ne tiesioginė apsauga, o tik geresnės bendros sveikatos būklės rodiklis.. Žmonės, kurių organizme šio vitamino yra pakankamai, dažnai gyvena aktyviau, daugiau laiko praleidžia gryname ore ir laikosi sveikesnės mitybos principų.. Būtent šių įpročių visuma, o ne vienas konkretus papildas, dažniausiai nulemia mažesnę riziką susirgti degeneracinėmis smegenų ligomis.
Ekspertai „Misryoum“ redakcijai primena, kad Alzheimerio ligos prevencija reikalauja holistinio požiūrio.. Svarbiausi gyvenimo būdo veiksniai, galintys sumažinti riziką, apima subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, cukraus bei kraujospūdžio kontrolę, taip pat nuolatinę protinę veiklą ir kokybišką miegą.. Vitaminas D turėtų būti vertinamas kaip svarbi bendros sveikatos dėlionės dalis, tačiau jis niekada neatstos sveiko gyvenimo būdo.. Efektyviausia strategija išlieka kompleksinė medicina, kurioje derinama mityba, judėjimas ir medicininė priežiūra, siekiant išlaikyti smegenų plastiškumą vyresniame amžiuje.